1904 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1904-1906 m. mokytojavo Seinų aps. Pumpėnuose (Pasvalio r.) ir Kučiūnuose (Lazdijų r.).
1910 m. baigė Vilniaus mokytojų institutą.
1910-1914 m. mokytojavo Ventspilyje (Latvija) ir Velikije Lukuose (Rusijos federacija).
Prasidėjus I pasauliniam karui buvo mobilizuotas į Rusijos kariuomenę ir tarnavo 112 Uralo pulke.
1915 m. baigė Odesos karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis.
1915-1916 m. tarnavo jaunesniuoju karininku 163 pėstininkų atsargos pulke, vėliau 165 Lucko pėstininkų pulke, komendantu belaisvių stovykloje Čeliabinske.
1917 m. pakeltas į poručikus. Dalyvavo kovose prie Baranovičių.
1919 m. grįžo į Lietuvą ir buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 2 pėstininkų pulko jaunesniuoju karininku. Vėliau paskirtas eiti bataliono vado pareigas. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. Vėliau perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą, paskirtas Rikiuotės skyriaus sudėties dalies viršininku. Suteiktas kapitono laipsnis.
1920 m. paskirtas eiti I (Mobilizacijos) skyriaus viršininko pareigas. Kaip ekspertas dalyvavo Lietuvos taikos delegacijos darbe Maskvoje. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Suteiktas majoro laipsnis.
1921 m. kartu ėjo Generalinio kariuomenės štabo viršininko pirmojo padėjėjo pareigas.
1922 m. paskirtas eiti Generalinio Kariuomenės štabo viršininko antrojo padėjėjo pareigas. Pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1923 m. ėjo Generalinio kariuomenės štabo viršininko pareigas.
1924-1925 m. ėjo Generalinio kariuomenės štabo Administracijos valdybos viršininko pareigas.
1925 m. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie kariuomenės vado.
1926 m. paskirtas Tiekimų valdybos ūkio inspektoriumi. Pakeltas į pulkininkus. Išrinktas į III Seimą.
1927 m. paskirtas ypatingų reikalų karininku prie Krašto apsaugos ministro. Tais pačias metais pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Ūkininkavo savo ūkyje Armališkių kaime (Kauno r.).
1940 m. paleistas į dimisiją.
1950 m. mirė.