1913 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1913-1916 m. mokytojavo.
1916 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę. Baigė Vilniaus karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis ir paskirtas į 3 atskirosios Sibiro brigados 19 Sibiro šaulių pulko 1 kuopą.
1917 m. paskirtas Malojaroslaveco pulko 9 kuopos jaunesniuoju karininku, pakeltas į paporučikius. Dalyvavo kovose su vokiečiais, sužeistas prie Smurgainių.
1918 m. iš Rusijos kariuomenės demobilizuotas.
1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Seinų komendantūrą komendanto pavaduotoju. Vėliau perkeltas į l atsargos batalioną (vėliau 10 pėstininkų pulkas), suteiktas kapitono laipsnis.
1919-1920 m. dalyvavo Nepriklausomybės karo veiksmuose su Lenkijos kariuomene.
1920 m. paskirtas 10 pėstininkų pulko 2 bataliono vadu.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida), vadovavo 1 batalionui.
1923 m. pakeltas į majorus, perkeltas į 9 pėstininkų pulką.
1924 m. perkeltas į II karo apygardos štabą.
1926 m. perkeltas į Vyriausiojo štabo Operacijų skyrių, pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1927 m. paskirtas 4 pėstininkų pulko vadu.
1928 m. pakeltas į pulkininkus.
1930 m. baigė Aukštesniuosius kariuomenės viršininkų kursus.
1932 m. perkeltas į Vytauto Didžiojo karininkų kursus, paskirtas ložinerijos skyriaus inspektoriumi.
1934 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Generalinio štabo skyrių (Prezidento A. Smetonos laida), suteiktos generalinio štabo karininko teisės bei paskirtas I pėstininkų divizijos štabo viršininku.
1935 m. perkeltas į 3 pėstininkų pulką, paskirtas jo vadu.
1939 m. perkeltas į Kariuomenės štabą, paskirtas pėstininkų inspektoriumi, Pakeltas į generalinio štabo brigados generolus.
1940 m. pačiam prašant dėl ligos paleistas į dimisiją.
Iki karo dirbo rusų kalbos mokytoju gimnazijoje.
1955 m. mirė Vilniuje.