1908 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1909-1914 m. mokytojavo Eržvilko (Jurbarko r.) pradžios mokykloje.
1910 m. pradėjo dirbti Pernaravos (Kėdainių r.) pradžios mokyklos vedėju.
Kilus I pasauliniam karui mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.
1915 m. baigė Odesos 2 praporščikų mokyklą.
1916 m. tarnavo 163 pulko atsargos batalione jaunesniuoju karininku, vėliau – Varšuvos pulko 11 ir 12 kuopose jaunesniuoju karininku.
1916-1917 m. dalyvavo mūšiuose Austrijos-Vokietijos fronte, buvo sužeistas.
1917 m. pakeltas į paporučikius, vėliau – į poručikus, vėliau – į štabskapitonus. Tarnavo įvairiuose daliniuose jaunesniuoju karininku, vėliau kuopos vadu, transporto viršininku.
1918 m. buvo ūkio vedėjas Rovno lietuvių batalione. Grįžo į Lietuvą, mokytojavo Krakių mokykloje.
1919 m. įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas atsargon prie Kauno miesto komendantūros, vėliau 5 kuopos vadu, vėliau su kuopa perkeltas į formuojamą atskirąjį batalioną (vėliau – Vilniaus batalionas). Paskirtas bataliono adjutantu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Strošiūnų. Perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą, paskirtas Rikiuotės skyriaus adjutantu, vėliau – pėstininkų ir raitelių dalies viršininku. Suteiktas kapitono laipsnis, vėliau pakeltas į majorus. Perkeltas į Ukmergės batalioną (vėliau – 8 pėstininkų pulkas).
1920 m. paskirtas 3 bataliono vadu, vėliau – ūkio vedėju. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
1923 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1924 m. pačiam prašant paleistas į atsargą. Studijavo Lietuvos universiteto Teisių fakultete.
Dirbo Vidaus reikalų ministerijos Piliečių apsaugos departamente policijos referentu, vėliau socialinės apsaugos inspektoriumi (Iki 1927 m.).
1928 m. paskirtas Kauno apygardos teismo Alytaus apskrities antstoliu.
1930-1936 m. dirbo Kauno apygardos teismo antstoliu.
Kilus Vokietijos-SSRS karui dalyvavo Birželio sukilime.
1943 m. mirė savo ūkyje, palaidotas Bukonių (Jonavos r.) kapinėse.
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918). Vilnius, 1970, p. 79
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, t. 8, p. 194
3. https://www.kariuomene.lt/ldk-kestucio-pestininku-batalionas/istorija-ir-simbolika/istorija/23054