1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, paskirtas į 179 atsargos batalioną. Vėliau perkeltas į raitelių gvardijos atsargos pulką.
1916 m. baigė Vilniaus karo mokyklą, evakuotą į Poltavą, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas 149 pėstininkų atsargos pulko jaunesniuoju karininku. Vėliau pasiųstas į Oranienbaumo karininkų šaulių mokyklą, kur baigė kulkosvaidininkų kursus. Vėliau perkeltas į 310 Šacko pėstininkų pulką. Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais Karpatuose.
1917 m. pakeltas į paporučikius, paskirtas kulkosvaidininkų komandos viršininku. Rusijoje prasidėjus bolševikiniam perversmui tarnavo Vitebsko lietuvių karių batalione.
1919 m. pradėjo tarnauti Sibiro Vytauto Didžiojo lietuvių batalione kulkosvaidininkų kuopos vadu, kovojo su bolševikais. Pateko į nelaisvę, kalintas Krasnojarsko, Irkutsko kalėjimuose. Paleistas iš kalėjimo persikėlė į Maskvą, dirbo Lietuvos atstovybėje antruoju sekretoriumi.
1921 m. grįžo į Lietuvą, buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas 12 pėstininkų pulko 2 kulkosvaidininkų kuopos jaunesniuoju karininku. Vėliau suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis, paskirtas 3 kulkosvaidininkų kuopos vadu. Po to perkeltas į l kulkosvaidininkų kuopą, paskirtas 2 kulkosvaidininkų kuopos vadu ir pulko švietimo komisijos pirmininku.
1922 m. pakeltas į kapitonus, perkeltas į Generalinio kariuomenės štabo Žvalgybos skyrių, vėliau paskirtas žvalgų dalies karininku ypatingiems reikalams, vėliau – žvalgų punkto viršininku.
1923 m. paskirtas žvalgų dalies viršininku. Dalyvavo Klaipėdos išvadavime (slapyvardis – Oksas). Vėliau perkeltas į Geneneralinio kariuomenės štabo III (Operacijų) skyrių, paskirtas I dalies viršininko padėjėju.
1924 m. paskirtas II (Informacijų) skyriaus karo cenzoriumi.
1925 m. pakeltas į majorus.
1926 m. perkeltas į Karo mokslo valdybą. Pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą. Įstojo į Lietuvos šaulių sąjungą.
1929 m. baigė Vytauto didžiojo universiteto Teisių fakulteto Teisių skyrių.
Dirbo Valstybės kontrolėje.
1934 m. pradėjo dirbti referentu Valstybės Taryboje, Pilietybės komisijos pirmininku.
1938 m. išrinktas Lietuvos šaulių sąjungos I Kauno rinktinės tarybos nariu.
1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, buvo suimtas, Kauno sunkiųjų darbų kalėjimo 139 kameroje nužudytas. Kūnas išsaugotas Vytauto didžiojo universiteto Medicinos fakulteto anatomikume.
1941 m. palaidotas Kauno centrinėse kapinėse.
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas (1930 m.)
Šaulių žvaigždės ordinas (1935 m.)
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
Klaipėdos išvadavimo sidabro medalis (1923 m.)
Šv. Anos 3 laipsnio ordinas (iki 1918 m.)
Šv. Stanislavo 3 laipsnio ordinas (iki 1918 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 78
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, t. 8, p. 57-58