1914 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 54 Minsko pėstininkų pulke, 58 ir 87 pėstininkų atsargos pulkuose.
1917 m. baigė Odesos karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis.
1918 m. savanoriu įstojo į 1 pėstininkų pulką. Paskirtas 2 kuopos jaunesniuoju karininku.
1919 m. paskirtas 1 kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais. Vėliau perkeltas į 3 batalioną, paskirtas 4 kuopos vadu. Perkeltas į Karo mokyklą, paskirtas inžinerijos skyriaus lektoriumi ir 2 kuopos vyresniuoju instruktoriumi. Suteiktas vyresniojo leitenanto laipsnis.
1920 m. paskirtas administracijos ir teisės lektoriumi.
1921 m. pakeltas į kapitonus.
1922 m. priimtas į Lietuvos universiteto Teisių fakultetą.
1923 m. baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (III laida).
1925 m. pakeltas į majorus.
1928 m. paskirtas Karo kalėjimo viršininku, pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1934 m. paskirtas Šarvuočių rinktinės vadu,.
1935 m. paskirtas Kauno miesto komendantu, pagal Lietuvos šaulių sąjungos įstatymą kartu buvo ir Lietuvos šaulių sąjungos I Kauno rinktinės vadas.
1936 m. pakeltas į pulkininkus.
1937 m. susirgo ir išvyko į užsienį gydytis.
1938 m. paskirtas Kariuomenės štabo ypatingų reikalų karininku.
1940 m., Sovietų sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, iš kariuomenės buvo atleistas.
1940-1941 m. dirbo vedėju vaikų namuose Kaune.
Vokiečių okupacijos metais įsitraukė į Lietuvių aktyvistų fronto veiklą, buvo jo vadovybės Kaune narys.
1941 rugsėjo 15 d. kartu su kitais Lietuvių aktyvistų fronto atstovais pasirašė memorandumą A. Hitleriui.
1941-1942 m. dirbo tresto ,,Valgis“ Kauno skyriaus direktoriumi.
1942-1944 m. dirbo direktoriaus pavaduotoju degtinės gamykloje Kaune.
Antrosios sovietinės okupacijos pradžioje įsitraukė į pasipriešinimo okupacijai kovą, buvo pogrindinės organizacijos Kaune narys.
1944 m. suimtas, kalintas Kaune, vėliau – Vilniuje.
1945 m. byla buvo nutraukta, paleistas.
1948 m. su šeima ištremtas į Širokaja Padę, Usolės rajoną Irkutsko srityje.
1950 m. suimtas tremtyje, išvežtas į kalėjimą Irkutske.
1951 m. Irkutsko srities teismo nuteistas 10 metų lagerio.
1956 m. paleistas, grįžo į Lietuvą ir Kauno geležinkelio stotyje mirė.
II rūšies Vyties kryžiaus 3 laipsnio ordinas (1927 m.)
Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas (1930 m.)
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas (1936 m.)
Šaulių žvaigždės ordinas (1937 m.)
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928 m.)
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 78
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2008, t. 8, p. 13-14
3. https://www.vle.lt/straipsnis/zigmas-talevicius