Mokėsi Veiverių pradžios mokykloje, 1897 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Mozūruose.
1905 m. mokytojavo Žemaitkiemyje.
1906-1908 m. mokytojavo Šančiuose.
1908 m. dirbo „Vilniaus žiniose“.
1909-1914 m. dirbo mokytoju Rygos „Pašalpos“ draugijos mokykloje.
1914 m. mokytojavo Šypuliuose.
1910 m. padėjo redaguoti laikraštį „Rygos garsas“, rašė į leidinius „Rygos naujienos“ ir „Lietuvos ūkininkas“.
1914 m. mobilizuotas į rusų kariuomenę, vėliau dirbo tremtinių komitetuose Voroneže, Petrapilyje.
Grįžęs į Lietuvą 1918 m. dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos laikraščio „Darbo balsas“ redakcijoje. Organizavo I Lietuvos mokytojų suvažiavimą.
1918 m. dirbo Lietuvos švietimo ministerijoje, 1919 m. Vilniuje – bolševikų švietimo komisariate, bolševikams pabėgus – Vilniaus pradžios mokyklų inspektoriumi.
1920 m. dirbo Juozo Tumo-Vaižganto „Nepriklausomoje Lietuvoje“, „Vilniaus aide“, redagavo „Vyrų žygius“.
1920-1923 m. mokytojavo lietuviškoje mergaičių gimnazijoje ir Vytauto Didžiojo gimnazijoje.
1922 m. „Kultūros“ draugijos steigėjas.
1924 m. išrinktas Lietuvių mokslo draugijos valdybos nariu.
1925 m. išrinktas Vilniaus lietuvių klubo valdybos nariu.
1926 m. organizavo lietuvių ūkininkų suvažiavimą Vilniuje.
1927-1929 m. bendradarbiavo leidinyje „Vilniaus šviesa“.
1933 m. lenkų ištremtas iš Vilniaus, gyveno Kaune.
1945-1947 m. Pedagoginės literatūros leidyklos redaktorius.
Vadovėlio „Sakalėlis“, kuriuo 1917-1944 m. naudojosi pradžios mokyklų moksleiviai, autorius.