1912 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1913 m. pradėjo mokytojauti Varnupių (Marijampolės r.) pradžios mokykloje.
1915 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Pasiųstas į Čiugujevo karo mokyklą, Charkovo gubernijoje.
1916 m. baigė Čiugujevo karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis, paskirtas į 249 pėstininkų pulką Rostove prie Dono, tarnavo jaunesniuoju ir vyresniuoju karininku, pulko karo mokyklos viršininko padėjėju.
1917 m. pakeltas į paporučikius, vėliau – į poručikus.
1917-1918 m. tarnavo 126 Rylsko šaulių pulko 3 kuopos vadu ir ryšių komandos viršininku.
Dalyvavo I pasaulinio karo kovose Galicijoje, Karpatuose, kautynėse kontūzytas.
1918 m. grįžo į Lietuvą, dalyvavo organizuojant Daugų ir Alytaus miliciją.
1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenės 1 pėstininkų pulką, paskirtas Alytaus miesto ir apskrities komendantu, vėliau – Marijampolės miesto ir apskrities komendantu. Suteiktas kapitono laipsnis.
1919-1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais Suvalkuose.
1920 m. paskirtas Suvalkų apskrities komendantu, kurią likvidavus liko Marijampolės komendantu.
1921 m. paskirtas 10 pėstininkų pulko vado padėjėju, vėliau – 3 bataliono vadu.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).
1923 m. paskirtas Kalvarijos įgulos viršininku. Pakeltas į majorus. Vėliau perkeltas į Generalinį kariuomenės štabą, paskirtas III (Operacijų) skyriaus viršininku.
1925 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus. Paskirtas Aukštųjų karininkų DLK Vytauto kursų mokymo dalies vedėju ir etatiniu lektoriumi.
1926 m. paskirtas Kauno karo srities viršininku ir Kauno įgulos komendantu, dalyvavo 1926 gruodžio 17 d. valstybiniame perversme.
1927 m. paskirtas II karo apygardos (vėliau – II pėstininkų divizija) viršininku.
1928 m. pakeltas į pulkininkus.
1930 m. baigė Aukštesniųjų kariuomenės viršininkų kursus. Išrinktas Lietuvos karininkų ramovės seniūnų valdybos pirmininku (iki 1934 m.).
1934 m. perkeltas ypatingų reikalų karininku prie Krašto apsaugos ministerijos, paskirtas karo atašė Maskvoje.
1935-1937 m. dalyvavo SSRS kariuomenės pratybose Gorkyje, Šiaurės Kaukaze ir Krasnodaro-Krymo rajone, Užkaukazės manevruose, Oriolo 6 šaulių divizijos techninėse pratybose ir Baltarusijos karo apygardos kariuomenės manevruose.
1938 m. paskirtas Karo mokyklos viršininku.
1939 m. pakeltas į brigados generolus. Tais pačiais metais paleistas į atsargą.
1939 m. paskirtas vidaus reikalų ministru.
1940 m. (Sovietų Sąjungai reikalaujant) iš pareigų atleistas. Respublikos prezidentui Antanui Smetonai supažindinus su sovietų reikalavimu perduoti jį teismui, su šeima ir VSD direktoriumi A. Povilaičiu išvyko į jo tėviškę Pašvenčio kaime prie Jurbarko ketindami pasitraukti į Vokietiją.
1941 m. buvo suimtas Kauno apskrities policininkų (einančiam Respublikos prezidento pareigas A. Merkiui sankcionavus), atvežtas į Kauną, kalintas sunkiųjų darbų kalėjime. Išvežtas į Lubiankos kalėjimą Maskvoje. SSRS Aukščiausiojo teismo Karo kolegijos nuteistas mirti.
1941 m. sušaudytas Butyrkų kalėjime Maskvoje.
1925 m. žurnalo „Kardas“ atsakingasis redaktorius.
DLK Gedimino 3 laipsnio ordinas (1928 m.)
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928 m.)
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
Latvijos išsivadavimo karo 10-mečio medalis (1929 m.)
Vytauto Didžiojo 3 laipsnio ordinas (1930 m.)
Čekoslovakijos Baltojo liūto 3 laipsnio su kardais ordinas (1931 m.)
Ugniagesių „Artimui pagalbon“ 1 laipsnio kryžius (1934 m.)
Šaulių žvaigždės medalis (1939 m.)
Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi (2006 m., po mirties)
1991 m. liepos 27 d. Kaune, ant namo Gedimino g. 43/K. Donelaičio g. 23 buvo atidengta memorialinė lenta su bareljefu.
1993 m. Veiveriuose, Skausmo kalnelyje (šalia koplyčios), pastatytas ąžuolinis stogastulpis K. Skučui ir A. Povilaičiui atminti.
2016 m. liepos 30 d. Mauručiuose, tėviškės vietoje prie automagistralės „Via Baltica“ (Gėlių g. gale), atidengtas paminklinis akmuo. 2017 m. čia įkasta kapsulė su žemėmis, atvežtomis iš generolo žūties vietos pamaskvėje.
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 77
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2007, t. 7, p. 103-104
3. https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-skucas
4. https://www.epaveldas.lt/preview?id=LNB0027DB38
5. https://www.gyvenimas.eu/2021/08/31/zinojes-kad-turi-buti-suimtas-k-skucas-savo-likima-pasitiko-tevyneje
6. https://istorijatau.lt/rubrikos/zodynas/skucas-kazys
7. https://www.geni.com/people/Kazys-Skucas-gen/6000000012954110460
8. https://alkas.lt/2021/05/07/isleista-knyga-apie-lietuvos-isduoto-vidaus-reikalu-ministro-k-skuco-likima
9. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.270528
10. Fotografijų originalai saugomi Adomo Miliausko kolekcijoje