1912 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Vilkaviškio apskrityje.
1913 m. pašauktas į Rusijos kariuomenę, tarnavo eiliniu 205 Šemachino pėstininkų pulke.
1916 m. baigė Orenburgo praporščikų mokyklą, tarnavo 242 Simbirsko pėstininkų pulke. Vėliau paskirtas kuopos vadu. Dalyvavo kovose prie Daugpilio ir Rumunijoje. Pateko į vokiečių nelaisvę.
1918 m. grįžo į Lietuvą.
1919 m. mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas jaunesniuoju karininku Kauno miesto komendantūroje, vėliau – 6 kuopos vadu, po to – Joniškėlio bataliono (vėliau – 9 pėstininkų pulkas) ryšių komandos vadu. Tais pačiais metais suteiktas kapitono laipsnis, paskirtas 9 pėstininkų pulko 2 bataliono vadu.
1919-1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais.
1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
1922 m. baigė Aukštuosius karininkų kursus (II laida).
1923 m. pakeltas į majorus.
1924 m. perkeltas į 7 pėstininkų pulką ūkio dalies viršininku.
1925 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus. Paskirtas eiti pulko vado pareigas.
1933 m. baigė Vytauto Didžiojo karininkų kursų Administracijos skyrių (I laida).
1934 m. perkeltas į Vyriausiojo kariuomenės štabo valdybos IV (Tarnybų) skyrių, paskirtas eiti geležinkelių karo komendanto pareigas.
1935 m. perkeltas į 4 pėstininkų pulką.
1936 m. paskirtas 3 pėstininkų pulko ūkio viršininku.
1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą ir likviduojant Lietuvos kariuomenę, paskirtas Raudonosios armijos 29 šaulių teritorinio korpuso 179 šaulių divizijos 259 šaulių pulko vado padėjėju ūkio reikalams. Kilus Vokietijos SSRS karui iš Raudonosios armijos pasitraukė.
1944 m. pasitraukė į Vokietiją
1949 m. emigravo į JAV.
1959 m. mirė Manhassete, Niujorko valstijoje, palaidotas Westbury kapinėse.