1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1916 m. Maskvos universitete, vėliau Berno universitete studijavo teisę.
Nuo 1917 m. Santaros, vėliau Lietuvos ūkininkų partijos centro komiteto narys.
1918-1919 m. Teisingumo ministerijos reikalų vedėjas, Baudžiamosios teisės ir administravimo departamento direktorius.
1919-1922 m. Lietuvos misijos Šveicarijoje I sekretorius, einantis atstovo pareigas, atstovas.
1922-1931 m. atstovas, įgaliotasis ministras Vokietijoje, nuo 1925 m. dar ir Austrijoje, Šveicarijoje.
1931-1934 m. įgaliotasis ministras Didžiojoje Britanijoje.
1920-1934 m. (su pertraukomis) dar Lietuvos atstovas prie Tautų Sąjungos, 1931-1932 m. Nuolatiniame tarptautiniame teisingumo tribunole Hagoje.
1935 m. baigė Vytauto Didžiojo universitetą.
1936-1940 m. dėstė Prekybos institute, buvo Lietuvos „Shell“ bendrovės direktorius.
1937-1939 m. Lietuvos Vakarų sąjungos pirmininkas.
1940 m. SSRS okupavus Lietuvą slapstėsi.
1941 m. pradžioje nelegaliai pasitraukė į Vokietiją. Už Klaipėdos bylos gynimą tribunole Hagoje (1932 m.) ir vadovavimą Lietuvos Vakarų sąjungai gestapo suimtas, apie 2 metus kalintas Soldau ir Osvencimo koncentracijos stovyklose, vėliau gyveno Berlyne prižiūrimas policijos.
1944-1947 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto užsienio delegatūros pirmininkas.
1945-1947 m. komiteto politinės komisijos vadovas, nuo 1947 m. Vykdomosios tarybos pirmininkas.
Nuo 1950 m. gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1952-1973 m. Lietuvos laisvės komiteto pirmininkas.
Nuo 1954 m. Lietuvos delegacijos atstovas Pavergtųjų Europos tautų asamblėjoje, 1960-1961 m. Asamblėjos vadovas.
1964-1966 m. Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto pirmininkas.