Išleido poezijos ir prozos knygelių („Vestuvės“ 1906 m., „Melagių dėdė“, „Arbatnamyje“, „Valsčiaus ponai“; „Vestuvės“, „Miestelio Onutė“, visos 1907 m., „Dievo žmonės“, „Gyvačių karalius ir kitokios apysakėlės“, abi 1908 m.), elementorių ir skaitinių knygų mokykloms („Dovanėlė“ 1909 m., „Vaikų šaltinėlis“ 1926 m., „Aušrelė“ 1927 m.).
Poezijoje apdainavo gimtojo krašto gamtą, kaimo buitį, meilę, reiškė švietėjiškas ir tautos išsivadavimo idėjas, jai būdinga nuoširdumas, romantinis pakilumas, lakoniška poetinė forma, sklandus eiliavimas. Meilės eilėraščiai artimi tautosakai. Nemažai eilėraščių virto liaudies dainomis. Realistiniuose apsakymėliuose pavaizdavo kaimo ir miestelių žmonių buitį, ugdė žmonių tautinę sąmonę. Sukūrė proginių, religinių eilėraščių, chrestomatinėmis tapusių pasakėčių („Genys ir dagilis“, „Asiliukas“).
Svarbi rašytojo prozos dalis – didaktiniai ir pažintiniai kūrinėliai vaikams (juose ryšku K. Ušinskio, L. Tolstojaus, D. Mamino‑Sibiriako įtaka). Kūrinius spausdino leidiniuose „Aušra“, „Šviesa“, „Žemaičių ir Lietuvos apžvalga“, „Lietuvių laikraštis“, „Nedėldienio skaitymas“, „Šaltinis“, „Viltis“.
Išleista kūrybos rinktinės „Dovanėlė“ (1960 m.), „Vaikų šaltinėlis“ (1974 m.), „Pavasario svečiai“ (1980 m.), „Kur banguoja Nemunėlis“ (1995 m.).
Parašė žodžius plačiai žinomai dainai „Kur giria žaliuoja“ (komp. Juozas Gudavičius).