1915 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tais pačiais metais baigė Aleksejaus karo mokyklą Maskvoje, suteiktas praporščiko laipsnis ir su 64 pėstininkų pulku išsiųstas į I pasaulinio karo frontą.
1918 m. baigė tarnybą Rusijos kariuomenėje. Grįždamas į Lietuvą pateko į vokiečių nelaisvę, kur buvo beveik iki metų pabaigos.
Grįžęs į Lietuvą kurį laiką tarnavo Alytaus apskrities milicijos vadu.
1919 m. savanoriu įstojo į 1 pėstininkų pulką Alytuje, paskirtas 6 kuopos jaunesniuoju karininku, vėliau – kuopos vadu. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su bolševikais prie Kurklių, vaduojant Valcūnų, Didžiasalio kaimus, Utenos ir Zarasų operacijose, vaduojant Zarasus ir Salaką. Vėliau suteiktas kapitono laipsnis, paskirtas mokomosios kuopos vadu bei Lietuvos kariuomenėje tarnaujančių karininkų laipsnių pakeitimo komisijos nariu.
1920 m. dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais. Paskirtas bataliono vadu.
1922 m. pakeltas į majorus. Baigė Aukštuosius karininkų kursus (I laida).
1923 m. paskirtas 1 karo apygardos štabo skyriaus viršininku.
1925 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1927 m. paskirtas eiti Kėdainių karo srities (vėliau – apskrities) komendanto pareigas.
1930 m. paskirtas eiti 1 pėstininkų pulko Ukmergėje vado pareigas. Baigė Aukštesniųjų karininkų kursus. Pakeltas į pulkininkus.
1935 m. paskirtas III pėstininkų divizijos Šiauliuose vadu, pakeltas į generolus leitenantus.
1938 m. paskirtas 6 mėnesiams eiti kariuomenės tiekimo viršininko pareigas. Pakeltas į divizijos generolus.
1939 m. vadovavo Lietuvos karinei delegacijai derybose su SSRS dėl sovietinių karių įgulų išdėstymo Lietuvoje, principingai gynė Lietuvos poziciją.
1940 m. paskirtas KAM atstovu santykiams su SSRS kariuomene palaikyti einant savo tiesiogines pareigas. Dalyvavo ministro pirmininko A. Merkio vadovaujamoje delegacijoje Maskvoje aiškinantis kaltinimus dėl tariamo sovietinių kareivių dingimo Lietuvoje. Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą vienas iš pirmųjų atleistas iš kariuomenės.
1941 m. NKVD suimtas, kalintas Kauno saugumo požemiuose, vėliau perkeltas į Kauno sunkiųjų darbų kalėjimą. Šeima ištremta į Sibiro gyvenvietę Novaja Žiznj, Parbigo rajone, Tomsko srityje.
Kilus Vokietijos-SSRS karui Birželio sukilimo metu išlaisvintas. Laikinosios vyriausybės paskirtas Krašto gynimo tarybos nariu, Vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų štabo viršininku. Naciams nutraukus Laikinosios vyriausybės veiklą gyveno žmonos tėviškėje Balsupių kaime.
Artėjant antrajai sovietinei okupacijai pasitraukė į Vokietiją, gyveno Kaselio pabėgėlių stovykloje.
1946 m. išrinktas Lietuvių pabėgėlių bendruomenės centro komiteto nariu.
1949 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje. Dirbo įvairius darbus.
1976 m. Čikagoje, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse.