1918 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją, evakuotą į Ukrainą.
1919 m. grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Varnagirių pradžios mokykloje, vėliau dirbo Daugų dviklasės mokyklos vedėju.
1919 m. baigė Karo mokyklą (II laida), buvo suteiktas leitenanto laipsnis, paskirtas 1 pėstininkų pulko jaunesniuoju karininku.
1920 m. perkeltas į 1 pasienio pulką, paskirtas ryšių komandos viršininku, vėliau 15 kuopos vadu.
1921 m. dalyvavo kovose su Lenkijos kariuomene Kalvarijos–Lazdijų ruože. Paskirtas pulko adjutantu.
1923 m. dalyvavo Klaipėdos išvadavime. Pakeltas į vyr. leitenantus. Perkeltas į 2 ulonų pulką.
1924 m. baigė Aukštuosius karininkų DLK Vytauto kursus (IV laida). Paskirtas kulkosvaidžių eskadrono jaunesniuoju karininku.
1925 m. paskirtas pulko adjutantu.
1926 m. pakeltas į kapitonus.
1927 m. paskirtas 1 eskadrono vyresniuoju karininku.
1928 m. paskirtas eiti 1 eskadrono vado pareigas.
1929 m. pradėjo eiti kulkosvaidžių eskadrono vado pareigas.
1933 m. baigė Čekoslovakijos generalinio Štabo akademiją. Paskirtas į 1 husarų pulką eiti pulko vado pareigas. Suteiktos Generalinio Štabo karininko teises. Vėliau pakeltas į majorus.
1934 m. perkeltas į 2 ulonų pulką, paskirtas eiti pulko vado pareigas, vėliau paskirtas Alytaus įgulos viršininku. Po to ėjo Kavalerijos štabo viršininko pareigas. Dar vėliau perkeltas į Generalinio štabo valdybos III (Operacijų) skyrių.
1935 m. paskirtas eiti atkurto 3 kavalerijos pulko vado pareigas. Pakeltas į pulkininkus leitenantus.
1937 m. patvirtintas pulko vadu.
1939 m. pakeltas į pulkininkus.
Dėstė Karo mokykloje ir Vytauto Didžiojo aukštosios karo mokyklos generalinio štabo skyriuje.
1940 m., Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, paskirtas 1 husarų pulko vadu, bet vėliau iš kariuomenės atleistas. 1941 m. suimtas. Kilus Vokietijos SSRS karui, Birželio sukilimo metu išlaisvintas.
1941-1942 m. tarnavo Lietuvių apsaugos dalinių štabo viršininku.
1943 m. atsisakė vokiečių pasiūlymo organizuoti lietuvių SS legioną.
1944 m. priimtas į Vietinę rinktinę, paskirtas jos štabo 1 skyriaus viršininku. Vėliau su šeima pasitraukė į Vokietiją. Vysbadene kartu su kitais įkūrė ir tvarkė lietuvių pabėgėlių stovyklą.
1949 m. emigravo į JAV, gyveno Čikagoje.
1977 m. mirė, palaidotas Šv. Kazimiero lietuvių kapinėse Čikagoje.
Parengė Kavalerijos taktikos statutą.
„Mūsų žinyno“ kolegijos narys.
Skautams remti draugijos narys.
Vienas iš Lietuvos laisvės kovų dalyvių sąjungos JAV steigėjų, palaikė ryšius su Vyriausiuoju Lietuvos išlaisvinimo komitetu. Vienas iš Lietuvos karių veteranų sąjungos „Ramovė“ organizatorių, nuolatinis „Ramovės“ centro valdybos sekretorius, parengė ir išleido leidinį apie „Ramovės“ veiklą 1950-1960 m., nuolatinis „Kario“ bendradarbis, telkė lėšas leidybai. 1963 įsitraukė į Lietuvių fronto veiklą, buvo fondo sekretorius ir vykdomasis vicepirmininkas.
Vytauto Didžiojo 4 laipsnio ordinas (1937 m.)
DLK Gedimino 4 laipsnio ordinas (1929 m.)
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
Klaipėdos išvadavimo bronzos medalis (1923 m.)
Skautų Svastikos ordinas (1935 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 77
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2006, t. 6, p. 247-248