Mokėsi pas kaimo daraktorių.
Lankė Keturvalakių pradžios mokyklą.
1893 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1893 m. dirbo Fornetkoje (Suvalkai), nuo 1897 m. perkeltas į Čystą Būdą (Marijampolės r.).
1900 m. vasarą pasitobulinęs Maskvoje sodininkystės ir daržininkystės kursuose, įgijo teisę mokyti šių dalykų pradžios ir specialiose vidurinėse mokyklose.
1903 m. pereina dirbti į Šunskus (Marijampolės r.).
Atgavus lietuvišką spaudą A. Matulevičius aktyviai reiškėsi 1905 m. revoliucijos įvykiuose Lietuvoje, buvo sumanus Lietuvos mokytojų sąjungos veikėjas.
1906 m. jis sugrįžta į Veiverius, kur metus moko pradžios mokykloje, o 1907 m. pakviečiamas dirbti seminarijoje neetatiniu lietuvių kalbos dėstytoju. Po metų išlaikęs egzaminus Marijampolės gimnazijoje, įgijo „Namų mokytojo lietuvių kalbai dėstyti“ teises ir nuo 1909 m. tapo etatiniu Mokytojų seminarijos mokytoju.
Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, 1915 m. drauge su seminarija evakavosi į Poltavos guberniją, o iš ten 1917 m. persikėlė į Charkovo guberniją.
Susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei 1918 m. bandė sugrįžti su lietuvių mokiniais į tėvynę, bet negavęs karinės vokiečių administracijos leidimo, sumanymą atidėjo iki 1920 m. Tuomet Švietimo ministerija jam pavedė įkurti Aukštadvaryje vidurinę mokyklą, o sėkmingai atlikus šį pavedimą, 1921 m. paskirtas Pilviškių vidurinės mokyklos direktoriumi.
Nuo 1929 m. A. Matulevičius vadovavo Kauno pirmajai vidurinei mokyklai. Tikėtina, kad direktoriaus pareigas jis užėmė iki 1940 m. įvykių, tolimesnis jo likimas nežinomas.