1902 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1904 m. už dalyvavimą Mokytojų sąjungoje ir reikalavimą leisti steigti tautines mokyklas atimtos mokytojo teisės ir nubaustas trims mėnesiams kalėjimo.
1907 m. grąžinus mokytojo teises mokytojavo Žeimiuose.
1914 m. mobilizuotas į Rusijos armiją, paskirtas į Kauno tvirtovę.
1916 m. baigė Vilniaus pėstininkų karo mokyklą Poltavoje, paskirtas į Kovelio sunkiosios artilerijos brigadą.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir buvo paskirtas Gelvonų valsčiaus pirmininku, suorganizavo miliciją ir apsaugos būrį, vėliau įstojo savanoriu į Lietuvos kariuomenę, paskirtas organizuojamo 1 pėstininkų pulko ūkio viršininku.
1919 m. nustatytas kapitono laipsnis.
Dalyvavo nepriklausomybės kovose: 1919 m. su bolševikais ir su bermontininkais, 1920 m. su lenkais.
1922 m. pakeltas į majorus.
1923 m. paskirtas III karo apygardos intendantu.
1925 m. suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis.
1926 m. mokėsi Prahos karo akademijoje, paskirtas kariuomenės tiekimo valdybos ūkio inspektoriumi.
1930 m. suteiktas pulkininko laipsnis.
1937 m. paties prašymu išėjo į atsargą.
1938-40 m. dirbo Ekonominės karių bendrovės direktoriumi Kaune.
Kilus Vokietijos-SSRS karui aktyviai dalyvavo sukilime, buvo Kauno gynybos vadas, LAF propagandos skyriaus viršininkas.
1944 m. už pogrindinę veiklą gestapo suimtas, tačiau po kelių mėnesių paleistas.
Prasidėjus antrajai sovietinei okupacijai vėl suimtas, bet po kelių savaičių tardymo paleistas.
1945 m. Skardupiuose su kitais įkūrė Tauro partizanų apygardą, paskirtas jos štabo politinio skyriaus viršininku, išrinktas įkurto Lietuvos išsilaisvinimo komiteto pirmininku. Tais pačiais metais suimtas Skardupių parapijos klebonijoje.
1946 m. nuteistas 10 metų lagerio ir 5 metams tremties.
Kalėjo Karagandos ir kituose Kazachstano lageriuose.
1955 m. grįžo į Lietuvą.
1963 m. mirė, palaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.