Parašė vadovėlių, rengimo metodikos darbų: „Dėl elementoriaus metodikos“ (1925 m.), „Iš ko reiktų vertinti elementoriai ir kaip elementoriumi naudotis“ (1930 m.), „Apie gyvų žodžių rašymo skaitymo metodą“ (1931 m.), elementorių „Pelėda, norim skaitom, norim rašom“ (su dailininku J. J. Burba, 1933 m.) vaikų darželiams, elementorių „Mano knygelės“ (su J. Ambraška, 1938 m.) nelietuvių mokykloms, „Lietuvių kalbos gramatiką“ (1938 m.).
1932 m. ir 1934 m. išspausdino atskirą knygelę „Principinės liaudininkų idėjos“.
Bendradarbiavo žurnaluose: „Mokykla ir gyvenimas“ (1933-1934 m. redaktorius), „Varpas“, „Lietuvos žinios“, „Jaunimas“, „Kultūra“, „Gimtoji kalba“ (slapyvardžiai Aras Besparnis, Homo Religiosus, J. Mantvila).
Dalyvavo Lietuvos mokytojų profsąjungos, valstiečių liaudininkų, Lietuvių kalbos draugijos veikloje.
Šešiasdešimtmetis J. Lazauskas ir pensininikas būdamas rankų nenuleido, ėmėsi talkinti akademikui K. Bieliukui – redagavo jo mokslinių darbų rankraščius. Rašė atsiminimus. Įdomiausi iš jų – 1961 m. paskelbti atsiminimai kaip jo lankytasi pas Joną Jablonskį.