1903 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1904 m. pradėjo dirbti „Vilniaus žinių“ redakcijoje.
1905 m. buvo Didžiojo Vilniaus Seimo organizacinio komiteto narys, vienas jo sekretorių.
Vienas iš Lietuvių mokytojų sąjungos steigėjų.
Nuo 1906 m. mokytojavo.
1906-1907 m. Vilniuje redagavo laikraštį „Lietuvis“.
Išlaikęs matininkų egzaminą dirbo matininku Kauno žemės tvarkymo komisijoje.
1916 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę.
1916 baigė Maskvos Aleksejaus karo mokyklą, suteiktas praporščiko laipsnis.
1917 m. pakeltas į paporučikius. Tarnavo Sibiro pulkuose, vėliau Antantės kariuomenėje.
1917 dalyvavo Rusijos lietuvių seime Petrograde. Rusijos kariuomenėje organizavo lietuvių karinius dalinius. Bolševikų suimtas, kalintas. 1918 m. Sibire mobilizuotas į A. Kolčiako armiją.
1919 m. tarnavo Sibiro lietuvių Vytauto Didžiojo batalione, kurį nuginklavus, buvo suimtas.
1920 pasikeitus su Maskva politiniais kaliniais grįžo į Lietuvą bei buvo mobilizuotas į Lietuvos kariuomenę, paskirtas Atsargos bataliono jaunesniuoju karininku, suteiktas pėstininkų vyresniojo leitenanto laipsnis. Dalyvavo nepriklausomybės kovose su lenkais.
1921 m. perkeltas į Generalinį kariuomenės štabo žvalgybos skyrių, vėliau paskirtas į juridinę dalį, vėliau buvo 8, paskui 13 žvalgų punkto viršininku.
1922 m. pakeltas į kapitonus.
1922 m. paskirtas Lietuvos Šaulių sąjungos vadu (pareigas ėjo iki 1925 m.).
1923 m. dalyvavo Klaipėdos išvadavime, ėjo sukilėlių armijos vado pavaduotojo pareigas.
1925 m. pakeltas į majorus ir pačiam prašant paleistas į pėstininkų karininkų atsargą.
Vėliau vertėsi žurnalistika.
1926 m. aktyvus perversmo veikėjas. Nepatenkintas tautininkų veiksmais 1927 m. bandė rengti naują perversmą, buvo suimtas.
1940 m. mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.