1898 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1899 m. pradėjo tarnybą jaunesniuoju karininku 110-ajame Kamos pėstininkų pulke, dislokuotame Kaune, vėliau 2-ajame suomių šaulių pulke (iki 1909 m.).
1902 m. baigė Vilniaus karo mokyklą.
Baigė generalinio štabo akademiją.
1902 m. suteiktas jaunesniojo leitenanto laipsnis (rus. „подпоручик“).
1905 m. paties prašymu dalyvavo rusų-japonų kare.
1906 m. suteiktas leitenanto laipsnis vėliau (rus. „поручик“).
1909 m. pradėjo tarnybą pasienio brigadose.
1910 m. suteiktas jaunesniojo rotmistro laipsnis (rus. „Штабс-ротмистр“).
1914 m. suteiktas rotmistro laipsnis (rus. „ротмистр“).
Tarnavo 2-osios ir 3-iosios Rusijos armijų štabuose.
1915 m. suteiktas kapitono laipsnis.
1917 m. baigė Sankt Peterburgo generalinio štabo Nikolajo akademiją.
1917 m. paskirtas 1-ąjį lenkų korpuso Rusijoje 3-iosios šaulių divizijos viršininko vyresniuoju adjutantu, o vėliau viršininku, suteiktas pulkininko leitenanto laipsnis
Dalyvavo Boltutino, Horodetso ir Pobolovo mūšiuose.
1918 m. pasitraukė į Lenkiją, kur buvo paskirtas Lietuvos-Baltarusijos divizijos štabo viršininku.
1919 m. buvo paskirtas Rytų Mažosios Lenkijos kariuomenės štabo viršininku, vėliau Galicijos-Volynės fronto štabo viršininku.
1920 m. vadovavo 6-osios armijos štabui, vėliau buvo paskirtas Generalinės apygardos „Varšuva“ štabo viršininku pulkininko laipsniu.
1921 m. vadovavo 20-ajai pėstininkų divizijai, suteiktas brigados generolo laipsnis.
1924 m. tapo pirmuoju Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo viršininko pavaduotoju.
Nuo 1925 m. (iki 1926 m.) laikinai ėjo Lenkijos kariuomenės pasienio apsaugos vadovo pareigas.
1926 m. paskirtas Varšuvos karo akademijos komendantu.
1928 m. išėjo į pensiją.
1930 m. mirė Varšuvoje. Pradžioje buvo palaidotas evangelikų Augsburgo kapinėse, bet po kelių mėnesių perlaidotas Lvivo (Ukraina) gynėjų kapinėse.