1891 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Pariečėje (dabar Baltarusijos Gardino r.).
1895 m. išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas.
1896-1898 m. dirbo savaitraštyje „Vienybė lietuvninkų“, leido knygas lietuvių kalba.
1896 m. su Jurgiu Kazakevičiumi ir kitais įsteigė Tėvynės mylėtojų draugiją, buvo jos valdybos narys, rinko lėšas.
1900 m. Sintautų valsčiuje rinko liaudies meno eksponatus Pasaulinės parodos Paryžiuje lietuvių skyriui.
1904-1905 m. dirbo Vilniaus žinių redakcijoje.
1905 m. dalyvavo 1905 revoliuciniame judėjime Sintautų valsčiuje.
Buvo renkamas į Rusijos imperijos Valstybės dūmą.
1907-1909 m. mokytojavo ir vadovavo Švėkšnos parapinei dviklasei mokyklai. Lietuviškai skaityti ir rašyti mokė ir Švėkšnos apylinkių suaugusiuosius.
1913 m. mokytojavo Skriaudžiuose.
I pasaulinio karo pradžioje kartu su evakuojama mokykla pasitraukia į Rusiją, kur dirbo Visos Rusijos žemietijų ir miestų sąjungos sandėlininku Minske, Radaškonyse (dabar Baltarusijos Maladečinos r.) ir kitur. Rūpinosi lietuvių tremtinių ir pabėgėlių reikalais.
1918 m. grįžo į Lietuvą ir mokytojavo Veiveriuose.
1919 m. savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę, paskirtas į Intendantūros dalį karo valdininku ypatingiems reikalams.
1921 m. perkeltas į Tiekimo skyrių kariško turto komisijos pirmininku.
1926 m. paskirtas Technikos ir organizacijos komiteto nuolatiniu nariu.
1927 m. suteiktas majoro laipsnis.
1929 m. perkeltas į Kariuomenes tiekimo valdybą technikos ir organizacijos komiteto pirmininku.
1931 m. pakeltas į pulkininkus leitenantus, pačiam prašant paleistas į administracijos karininkų atsargą.
1933 m. paleistas į dimisiją.
1941 m. mirė Vilkaviškyje, geležinkelio stotyje.
Išspausdino S. Daukanto veikalo „Istorija Žemaitiška“ antrąjį tomą (iki Liublino unijos).
1897 m. išspausdino J. Šliūpo išverstą vokiečių etnologo Edmundo Veckenstedto studiją „Žemaitijos mitai, sakmės ir legendos“ (vok. Die Mythen, Sagen und Legenden der Žamaiten).
Pradėjo spausdinti žemiečio P. Vaičaičio eiles.
J. Kauno autorystei priskirtinas ir anoniminis, vienas pirmųjų lietuvių periodikoje, P. Vaičaičio nekrologas, 1901 m. paskelbtas „Vienybėje lietuvninkų“.
Į lietuvių kalbą išvertė E. Bellamy futuristinį bestselerį „Pažvelgus atgal“ (Looking Backward).
Platino draudžiamą lietuvių spaudą: Varpą, Ūkininką, Tėvynės sargą. Lietuviškų knygučių ir atsišaukimų gaudavo Naumiestyje iš V. Kudirkos ir A. Baltrušaičio, Liepalotuose iš Demikių, Totorviečiuose (Naumiesčio vlsč.) iš Endriukaičių. Iš savo slėptuvių Pavilktiniuose spaudinius išvežiodavo slaptų lietuviškų ratelių vadovams Sintautų, Griškabūdžio, Lukšių, Šilgalių ir kitose apylinkėse. Prieš atlaidus bažnytkaimių prieigose klijuodavo ir platindavo antirusiškas proklamacijas.
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928 m.)
Lietuvos nepriklausomybės medalis (1928 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 73
2. Lietuvos kariuomenės karininkai 1918-1953. Vilnius: Lietuvos nacionalinis muziejus, 2004, t. 4, p. 181
3. https://www.vle.lt/straipsnis/jonas-kaunas
4. https://www.voruta.lt/novuzes-krasto-pasaku-senelis
