1913 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Dirbo mokytoju Viešintose.
1914 m. mobilizuotas į Rusijos kariuomenę, tarnavo 7 armijos 101 pėstininkų pulke.
1915 m. baigė Irkutsko 2 praporščikų mokyklą, suteiktas karininko laipsnis.
Dalyvavo kovose su vokiečiais ir austrais, Galicijoje buvo sužeistas.
1918 m. būdamas paporučikis demobilizuotas iš 280 pėstininkų pulko, įstojo į Rytų Sibire formuojamą 5 lenkų diviziją.
1919 m. perėjo į Atskirąjį Vytauto Didžiojo lietuvių batalioną, ėjo kuopos vado pareigas. Batalionas saugojo Čerepanovo geležinkelio ruožą. Batalione įvykus „raudonųjų“ vadovaujamam sukilimui karininkai buvo suimti ir Čeremuškino bažnytkaimyje penki lietuviai karininkai (tarp jų ir Jonas Eidukas) ir trys kareiviai užkapoti kardais.