1911 m. baigė Pažėrų pradžios mokyklą.
1917 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1917 m. įstojo į Žitomiro kunigų seminariją.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę Jonas Bružikas tęsė mokslus Seinų kunigų seminarijoje, 1919-1920 m. Zypliuose, 1921 m. Gižuose, kur buvo paskirtas seminarijos klierikų dekanu.
1922 m. Kauno universitete gilino teologijos bei sociologijos žinias.
1923 m. įstojo į Jėzuitų ordiną.
Iki 1926 m. gilino filosofijos žinias Olandijoje.
1926 m. grįžo į Kauną, tapo Kauno jėzuitų gimnazijos direktoriumi ir dėstė mokiniams lietuvių kalbą bei istoriją.
1931 m. išvyko į JAV. Per šešerius metus aplankė 120 lietuviškų parapijų, pasakė virš 6000 pamokslų, platino religinę literatūrą, parašė knygą „Jėzaus širdis ir šeima“.
Sugrįžęs į Lietuvą dirbo įvairiose misijose tėvynėje, gilino teologines žinias Austrijoje.
1940 m. komunistų suimtas ir pasodintas į Marijampolės kalėjimą.
1941 m. išėjo iš kalėjimo, vokiečių okupacijos metu Jonas Bružikas Lietuvoje pravedė daugiau nei 100 misijų.
1944 m. buvo išsiųstas į Vokietiją. Keturis metus vedė misijas bei rekolekcijas ne tik lietuvių pabėgėlių stovyklose, bet ir Italijoje, Šveicarijoje, Belgijoje, Danijoje, Didžioje Britanijoje ir kt.
1950 m. išvyko į Urugvajų. Dirbdamas Montevidėjuje tėvas J. Bružikas lietuviškose kolonijose pravedė daugiau nei 50 misijų.
1963 m. įsikūrė Brazilijoje, įsteigė lietuvių Šv. Kazimiero parapiją ir tapo jos klebonu.
1973 m. traukinio avarijoje buvo sunkiai sužeistas ir netrukus mirė.