Mokėsi pas vietinį daraktorių, vėliau Gižų klebono Radžiūno įsteigtoje mokykloje, bet tėvui mirus jos nebaigė.
1872 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Dirbu mokytoju Blendos miestelyje, Lenkijoje.
Po dviejų metu buvo perkeltas į Lietuvą, į Žiūrius (Vilkaviškio r.), kur gyveno 12 metų. Turėjo krautuvę, kuriai bankrutavus ėmėsi supirkinėti žemę.
Rašytojas Vincas Pietaris prikalbino Petrą Draugelį bendradarbiauti lietuviškoje spaudoje. Petras energingai ėmėsi platinti „Aušrą“, vėliau „Varpą“, „Ūkininką“ ir kitą lietuvišką spaudą, kurią parduodavo arba atiduodavo veltui.
Apie 1886 metus iš Žiūrių buvo perkeltas į Sudargą, o iš ten į Bardauskus, kur išdirbo ilgiausiai – apie 15 metų.
Iš Bardauskų mokytoją perkėlė į Šunskus, kuriuose dirbo apie trejus metus. Kiti paskyrimai – Čysta Būda, Kaimelis, Vilkaviškis.
1908 m. mokytojo tarnybą baigė Vilkaviškyje. Nepaisydamas carinės administracijos draudimo, vaikus mokykloje mokė ir lietuviškai.
1908 m. atsikraustė į Marijampolės pakraštį Degučius. Atitarnavęs dar nesiliovė darbuotis pedagogikos srityje: 1908-1911 m. turėjo pamokų „Žiburio“ gimnazijoje (Marijampolėje), daugiausia veikusioje Kvietiškio dvare.
1910 m. Draugelių sodyboje įvyko pirmasis lietuvių katalikų moksleivių susirinkimas.