Mokėsi Višakio Rūdos pradžios mokykloje.
1902 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
1902-1907 m. mokytojavo Zaviercėje (Lenkija). Tuo laiku padėjo broliui Juozui rinkti medžiagą lietuvių kalbos gramatikai.
1907 m. pradėjo dėstyti lietuvių kalbą Kauno „Saulės“ mokytojų kursų klausytojams. Čia mokytojavo iki 1910 m. Dalyvavo rengiant lietuvių vakarus ir vaidinimus. Priklausė Lietuvių mokslo draugijai.
1910-1914 m. studijavo Sankt Peterburge, kartu dėstė lietuvių kalbą Šv. Kotrynos gimnazijoje.
1914 m. mobilizuotas į Rusijos armiją ir joje tarnavo iki 1918 m.
1917 m. dalyvavo lietuvių karininkų organizacijoje. Jos vardu kartu su J. Byla skatino J. Jablonskį, P. Mašiotą ir K. Grinių sudaryti Lietuvių tautos tarybą.
1918 m. grįžo į Lietuvą, apsistojo Kaune, organizavo pirmąją miesto tarybą. Jos nariu išbuvo 10 metų.
1918 m. pabaigoje valdžios paskirtas organizuoti Lietuvos centrinį paštą ir jam vadovauti.
1920-1922 m. jis tarnavo Šakių iždinėje sąskaitininku.
1922 m. birželį išrinktas į Šakių apskrities tarybą ir paskirtas savivaldybės iždininku.
1922 m. priimtas į Ūkio banką vicedirektoriumi.
1924 m. tapo banko tarybos nariu, ilgus metus dirbo Ūkio banko vicedirektoriumi.
Išleido knygą „Liuosieji šveicarai ir jų mokykla“ 1909 m.
Bendradarbiavo laikraščiuose „Lietuvos ūkininkas“, „Šaltinis“.
Daug laiko skyrė visuomeninei veiklai. Jis buvo vienas iš M. Pečkauskaitės privačiai gimnazijai remti ir „Aušros“ berniukų gimnazijos rūmams statyti draugijų steigėjų, valdybos narys, pirmosios draugijos iždininkas. Be to, jis priklausė Kariuomenės pirmūnų, Lietuvos mokytojų ir Santarvės sąjungoms, Draugijai užsienio lietuviams remti. Pastarosios draugijos (įkurta 1931 m.) tikslas buvo palaikyti ir gaivinti ryšius su už Lietuvos ribų gyvenusiais lietuviais. Ji rėmė lietuvių mokyklas Lotynų Amerikoje, JAV, Latvijoje, Seinų ir Punsko krašte, organizavo tokių mokyklų mokytojams lituanistikos kursus, padėjo organizuoti Pasaulio lietuvių kongresą, globojo tautiečių ekskursijas.
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 70
2. Vladas Terleckas. Lietuvos bankininkai. Gyvenimų ir darbų pėdsakai 1918-1940, Vilnius, 2001, p. 298-299 (leidinys internetu)
3. https://www.limis.lt/personalities/339553261
4. https://www.kazlurudasvb.lt/krastieciai/damijonaitis-feliksas
5. https://www.epaveldas.lt/preview?id=KRVA_66_5_713
6. Dokumentas su fotografija saugomas Kauno regioniniam valstybės archyve
