1884 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Radiškiuose (Kalvarijos r.), Peraslyje, Radziškiuose, Kučiūnuose, Vištytyje, Simne, Ūdrijoje (Alytaus r.), Suvalkų gubernijos mokyklose.
1887 m. Rusijos geografų draugijai įteikė tautosakos tekstų, etnologinių ir archeologinių aprašų rinkinį, už kurį buvo apdovanotas draugijos sidabro medaliu.
Prisidėjo prie prof. Eduardo Volterio lietuvių kalbos tyrimų. Keletą rinkinio dainų išspausdino E. Volteris Lietuviškoje chrestomatijoje (1901-1904 m., rusų kalba).
1887 m. parengė tautosakos rankraštį, kurį sudarė 5 pasakos, 125 dainos bei jo apylinkėje rastų senovinių daiktų aprašymas (rankraštis saugomas Rusijos geografų draugijos archyve).
Panaikinus spaudos draudimą parengė lietuviškus pradinės mokyklos vadovėlius: „Vaikų žvaigždutė“ (1905 m., 1909 m., 1916 m.), „Aritmetikos uždavinių ir pavyzdžių rinkinys (su Pranu Daugirdu, 1906 m., 1910 m., 1916 m., 1918 m.).
Parašė: „Aušrelei beauštant. 28 liaudies dainos mišriam chorui“ (1934 m.), „Viešpaties malda. Vyrų chorui a capella“.
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 69
2. Vida Girininkienė. Profesorius Eduardas Volteris ir lietuviai 1882-1906 metais. Straipsniai ir publikacijos. Vilnius: Marijos ir Jurgio Šlapelių namas-muziejus, 2022, p. 42
3. https://www.vle.lt/straipsnis/petras-bendorius
4. http://www.lsa.lt/kronika/index.php?lang=lt&gr=pagaltipa&id=1052
5. https://www.limis.lt/valuables?query=%7B%22text%22:%22Petras%20Bendorius%22%7D