Mokėsi Griškabūdyje.
1911 m. baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Mokytojavo Tursučiuose, Griškabūdyje.
1914 m. mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę.
Po Pirmojo pasaulinio karo gyveno Prancūzijoje.
1923 m. Montpellier universitete Prancūzijoje studijavo literatūrą ir psichologiją.
1926 m. persikėlė gyventi į Vilnių, mokytojavo.
1930 m. Lietuvių mokslo draugijos reikalų vedėjas ir bibliotekininkas.
1932 m. jo pastangomis įkurta Vilniaus lietuvių meno ir literatūros draugija.
1932-1939 m. dėstė Vilniaus politikos mokslų institute.
1937-1939 m. turėjo knygyną, kuris buvo „Spaudos fondo“ skyrius.
1940 m. dirbo Lituanistikos instituto bibliotekoje Vilniuje.
Sovietinės valdžios įkalintas mirė lageryje.
1921 m. išleido rinkinį „Eilėraščiai“, 1929 m. vaizdelių iš vaikų gyvenimo rinkinį „Vaikų scena“, 1932 m. knygas „Iš Lietuvių mokslo draugijos istorijos“, 1932 m. „Šimtas metų lietuvių periodinės spaudos“, 1934 m. „Tarp praeities ir ateities“, 1939 m. „Trumpos lietuvių kalbos pamokos ir žodynėlis“ ir kt.
1922 m. išvertė K. Hamsuno romaną „Viktorija“, 1924 m. A. Mickevičiaus poemą Ponas Tadas (2 t.), 1927-1930 m. V. Hugo poemų rinkinį „Amžių legenda“ (2 t.), 1934 m. J. Getės poemą „Faustas“, N. Gogolio, M. Lermontovo, V. Sirokomlės kūrinių.
Bendradarbiavo leidiniuose: „Viltis“, „Lietuvos žinios“; „Lietuvos ūkininkas“; „Lietuvos aidas“; „Nepriklausomoji Lietuva“; „Vairas“; „Vilniaus aidas“; „Vilniaus šviesa“; „Vilniaus žodis“; „Lietuvių tauta“.
Dalyvavo Lietuvos mokslų draugijos veikloje.
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 79
2. https://geraprienuose.lt/naujienos/100-iskiliausiu-prienu-krasto-asmenybiu-antanas-valaitis
3. https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-valaitis
4. Literatūrinis Šakių kraštas. Šakiai: V3 studija, 2022, p. 193
5. Žurnalistikos enciklopedija. Vilnius: Pradai, 1997, p. 545
6. http://www.mab.lt/Biblioteka100/3.html
7. https://www.voruta.lt/novuzes-krasto-pasaku-senelis
8. https://www.epaveldas.lt/preview?id=LIMIS-42296408