1889 baigė Veiverių mokytojų seminariją.
Negavęs darbo Lietuvoje mokytojavo Nure (Lenkija).
1905 m. kartu su kitais įsteigė Lietuvių mokytojų sąjungą.
1906-1913 m. mokytojavo Surviliškio pradinėje mokykloje (Kėdainių apskritis), čia su K. Paltaroku įsteigė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrių.
1913 m. vėl buvo priverstas išvykti į Lenkiją. Varšuvoje mokytojavo pradinėje mokykloje, buvo Varšuvos lietuvių savišalpos draugijos narys, Nepriklausomos Lietuvos sąjungos pirmininkas, Lietuvai atkūrus valstybingumą – Lietuvos konsulas Lenkijoje.
1923 m. grįžęs į Lietuvą iki 1936 m. dirbo Švietimo ministerijos mokyklų inspektoriumi.
1926-1936 m. „Knygų leidimo“, 1929-1932 m. „Lietuvių kalbos rašybos komisijos narys“.
1938 m. jo iniciatyva įkurta Pentupio pradinė mokykla (Marijampolės apskritis).
1944 m. išvyko į Vokietiją.
1950 m. persikėlė į JAV. Bendradarbiavo JAV lietuvių spaudoje.
Platino lietuvišką spaudą, bendradarbiavo žurnaluose: „Ūkininkas“; „Vilniaus žinios“; „Švietimo darbas“; „Lietuva“; „Lietuvos aidas“; „Tautos mokykla“ ir kt.
Parašė knygą „Alkoholis – vaikų dvasios ir proto žudytojas“ (1924 m.).
Išvertė H. Spencerio knygą „Proto, doros ir kūno auklėjimas“ (1927 m.).
Gedimino 3-ojo laipsnio ordinas (1928 m.)
1. Juozas Kudirka. Veiverių mokytojų seminarija (1866-1918), Vilnius, 1970, p. 72
2. https://www.vle.lt/straipsnis/antanas-kasakaitis
3. Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai 1864-1904. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2004, p. 210
4. http://svetaines.emokykla.lt/kalbininkai/Projektas/Kalbininkai/Kasakaitis_Antanas.htm